Pamoka #2. Persirenginėti persirengimo kambaryje yra nepadoru
„URTĖ LIUTKEVIČIŪTĖ 7.18.16“ – užrašiau prieš kelias dienas ant savo tips`ų vokelio. Specialiai lietuviškomis raidėmis. Taip, ale, parodau savo tautiškumą. Parašiau tą keisto formato datą ir supratau, kad jau praėjo pusę vasaros.
Ir nors pati negaliu patikėti, labai džiaugiuosi viskuo, ką patyriau iki dabar. Nors jau spėjau per šią vasarą susirgti gripu, nusvilti saulėje, tačiau negaliu skųstis savo gyvenimu.
Per paskutinį mėnesį aplankiau apylinkių parkus, krioklius, kurie pasirodo yra vos 10min nuo mano namų dviračiu, nuvažiavau iki kitos valstijos geriausio paplūdimio, kuriame buvo tokios didelės bangos, kokių niekada nemačiau. Taip pat, sudalyvavau dvejuose gimtadieniuose, į kuriuos įėjus net nežinojau, kas gimtadienio kaltininkai. Vienas iš gimtadienių buvo didelėje Peru gyventojų šeimynoje, tad pajaučiau pietiečių dvasią. Salsa, latino ritmai, daug maisto ir šaltų gėrimų.
Ai, ir dar gavau papildomą darbą. Dabar aš ir padavėja viename bufete. Tiesiog nešioju gėrimus bufeto svečiams. Per mažą laiko tarpą pastebėjau kelias tendencijas: kiniečiai - arbata, seneliai - pienas, senelės - nesaldinta šalta arbata, normal people - kola, normal fat people - dietinė kola. Ir šis darbas man yra tarsi atostogos po darbo viešbutyje. Čia nereikia sėdėti ir laukti užsakymo, čia pilna žmonių, pilna užsakymų, kartais net pamiršti kur kas kaip, čia užsidirbi tips`us tik sau, čia uniforma padori. Ir kartais per mažą laiko tarpą gali užsidirbti nemažai pinigų. Nors dabar ir dirbu daugiau nei 40h per savaitę, tačiau vis dar turiu pakankamai laiko ir toliau mėgautis vasara.
Taigi, visi vasaros nuotykiai ir darbai privedė prie neatrastų kultūrų pažinimo. Pasakymas „žmogus lygus žmogui“ šioje situacijoje nebetinka, nes kiekviena kultūra nori nenori savaip išsiskiria.
Pradėkime nuo kiniečių. Praeitais metais buvau susidarius labai prastą nuomonę apie juos ir jų visą kultūrą. Taip juos visus metus blogu žodžiu minėjau, kokie jie rėksniai, nekultūringi, besistumdantys paršiukai. Pradėjau šią vasarą dirbti su keliomis moteriškėmis. Taip pat, pradėjo erzinti, nes kabinėjosi prie kiekvienos smulkmenos, kad vandens per daug pripyliau, kad sultys ne toje vietoje pastatytos, kad sviesto per daug įdėjau ir t.t. O angliškai nemoka. Tik rodo pirštu į tavo klaidą ir purto galvą „not good, not good“.
Kiti mano kolegos – amerikiečiai. Iš prigimties tinginiai, daug šnekantys, mažai darantys. Dirbti su jais yra išties sunku. Gal dėl to, kad dirbame tik su senomis moterimis. Tačiau bandom apie tai negalvoti ir kaip visada pasakome savo dažniausiai kartojamą frazę – „juk čia tik vasarai“. Mūsų vadovas taip pat amerikietis. Kartais atrodo, kad nelabai supranta, kas vyksta aplinkui. Kartą sugedo viena iš čekių spausdinimo mašinėlių. Ką darytų lietuvis? Bandytų ją sutvarkyti. Tačiau mūsų vadovas nepersistengė, o tik paprašė, kad naudotumėme kitą spausdinimo mašinėlę.
Apie amerikiečius ir jų skirtumus galima būtų pasakoti ir pasakoti. Nors ir atrodo, kad jie tokie kaip mes baltaodžiai, tačiau jie dauguma dalykų daro kitaip nei mes. Svarbiausias faktas yra tas, kad amerikiečiai jaučiasi laisvi tik tada, kai gali rinktis. Pasirinkimo laisvė jiems tarsi parodo, kad jie yra tikri amerikiečiai. Amerikiečiams patinka, o mane erzina, kai padavėjas negali atstoti su savo klausimais „patiekti kartu ar atskirai? Norėtumėt to ar to? Jums dabar ar vėliau? Vandens, kolos, spraito, apelsinų sulčių, obuolių sulčių......?“ Dėl dievo meilės aš net nesuprantu pusės, ko tu klausi. Atneškit man mano maistą ir atsikabinkit!!!
Taip pat, gyvename su filipiniečiais. Kažkur iš kito pasaulio krašto. Ir visi jie valgo ryžius. Kiekvieną dieną. Pasakojo dar, kad dauguma vairuoja išgėrę. Šiaip policija neleidžia, bet jei apsimeti, kad nesi girtas, tai paleidžia. Pasakėm jiems, kad pas mus griežtai tikrina. Nustebę paklausė su ironija: „o tai kaip jus tikrina? tipo liepia kažkokiu būdu papūsti ir jie pauosto?“
Dar turime drauges tailandietes. Kartą persirenginėjau ir į moterų rūbinę atėjo viena iš jų. Jinai pamatę mane pusnuogę ir sušuko:
-Ou mai gaad, ką tu čia darai?
-Tik persirenginėju, - ir nedrąsiai prisidengiau marškiniais savo nuogą kūną.
-Kodėl tu neini į tualetą persirenginėti???
Tada aš jai paaiškinau, kad kam eiti persirenginėti į tualetą, jei galiu čia – persirengimo kambaryje. Va tada ir išsiaiškinome, kodėl visi visi azijiečiai persirenginėja tualetuose. Moterys nerodo savo nuogo kūno net kitoms moterims. Jos net namie eina persirenginėti į tualetus.
Patikėkit, tuo metu jaučiausi kaip tikra paleistuvė stovinti pusnuogė viešoje vietoje.
Tačiau su visais visais žmonėmis pradedant bendrauti pamatai, kad jie tokie patys kaip mes. Turi išorinių skirtumų, tačiau kai kurie jausmai kaip draugystė, meilė, džiaugsmas yra lygiai tokie patys. Gal tik išreiškiame kiek kitaip. Ir ne visada tai suprantame.
Ir šįkart Amerikoje esu labai laiminga. Ir nors visada, kai negaudavau to, ko noriu, man mama sakydavo, kad gyvenime yra tik 10% tai, kas tau patinka, tačiau vis dažniau suprantu, kad vis daugiau ir daugiau dalykų mano gyvenime yra tokie, kuriais mėgaujuosi iš visos širdies. Ir niekada nebūčiau patikėjus, kad ir aš taip pasakysiu, bet kol kas tai yra geriausia vasara mano gyvenime.
