21

Labai mėgau savo gimtadienius... Kai visi tave sveikina, stengiasi dėl tavęs, gauni dovanas ir svarbiausia sukelia balių vien dėl tavęs. Tačiau nustojau džiaugtis tuo per mano 20-tą gimtadienį. Ir ne todėl, kad subrendau ar kad supratau, kokia esu sena. Per savo 20-tąjį supratau, kad vis dėlto ne vakarėliai man buvo svarbūs, ne dėmesys iš visų aplinkinių žmonių, o mano artimųjų dalinama meilė. Tiek praeitais, tiek šiais metais esu toli nuo namų, šeimos ir draugų, tad gimtadienis prarado prasmę. Labiau už viską norėčiau apkabinti savo šeimą ir dalintis šypsenomis su mano draugais.

Tačiau life is life. Aš toli nuo namų ir dirbau per savo gimtadienį. Visi aplinkiniai sakė: „Pasiprašyk išeiginės, juk tavo gimtadienis, juk tau 21!!!“ Tačiau neklausiau ir tiek rugpjūčio 9d., tiek 10d. pasirinkau keltis 5h ryto ir grįžti namo 11h vakaro. Jau dieną prieš gimtadienį buvau labai pavargus. Už viską labiau norėjau grįžti namo ir eiti miegoti. Mano norai išsipildė ir bufete uždarė mano sekciją valanda anksčiau, tad namie buvau anksčiau nei tikėjausi. Kritau į lovą ir smigau. Tačiau taip netikėtai dvyliktą valandą nakties įsijungia šviesos mano kambaryje, pilna keistuolių žiūri į mane ir dainuoja hepi berzdei tu jū. Haha, taigi čia mano šeimynėlė – Marta, Aistė, Mo, Johanas, Rojus ir dar kažkokios būtybės ten gale stebi, kaip saldžiai ką tik miegojau.

Nei pykti, nei džiaugtis, nei dėkoti nesugebėjau. Buvau tokiame giliame miege, kad pažadinta nebūčiau sugebėjus pakartoti net daugybos lentelės. Ir tik ryte pabudus ir pamačius balionus atsiminiau, kas naktį įvyko. Ir labai labai dėkoju jiems už tokį žavų pažadinimą!!!

O štai rugpjūčio 10d., 5h ryto ir aš vėl keliuosi į darbą.

Taigi, kodėl pasirinkau darbą vietoj laisvadienio per savo gimtadienį? Gal kai kuriems ir atrodo, kad mes čia Amerikoje leidžiame patį geriausią laiką, tačiau viskas nėra taip paprastai. Čia mes neturime artimųjų, su kuriais galėtumėme praleisti laisvą laiką kartu, čia nėra draugų, kurie turi laisvadienius tomis pačiomis dienomis kaip tu. Čia mes esame vieniši ir dažniausiai laisvu metu nueinam į parduotuvę, nusiperkam maisto, paskaitome naujienas kaip ten Lietuvoje ir praleidžiame dieną lovoje ar kur nors prie vandens. Taigi, pasirinkau būti darbe, kur liūdėčiau tik dėl darbo, o ne dėl to, kad esu viena per savo gimtadienį.

Ir visiškai dėl to nesigailiu. Mane sveikino ne tik bendradarbiai ir draugai, bet ir patys klientai ir kiti praeiviai. Visą dieną facebooke žiūrėjau sveikinimus, nuotraukas ir video. Ir verkiau, ir juokiausi, ir atsiminiau visas geras akimirkas, kurios praskaidrino mano dieną. Beskaitydama linkėjimus supratau, kad dauguma linkėjimų jau yra seniausiai išsipildę arba pildosi dabar. Turiu mylimą šeimą, draugus, daug keliauju ir esu laiminga! Ir nežinau, ar žmogus gali prašyti dar daugiau?

O labiausiai žmonės linkėjo siekti savo tikslų ir klausytis savo širdies. Ir nustebau, kad kai kurie pastebėjo, kad aš tai jau darau. Kad mėgaujuosi gyvenimu ir esu gerame kelyje. O man taip patinka keliauti! Ir aš tikiuosi, kad mano artimieji nesupyks, kad vos tik grįžus spėsiu su visais pasibučiuoti ir vėl išvyksiu dar ilgesniam laikui. Labai labai myliu juos, bet žinau, kad nors būsiu toli, tačiau aš visada būsiu jų širdyse!

Ir mano gyvenimas klostosi būtent taip, kaip aš noriu. O kai labai kažko nori, visas pasaulis padeda tau tai įgyvendinti. Is it right, Mo? I know that you`re reading right now and you don`t miss any of my posts even if they`re in Lithuanian. I just want to thank you one more time for your recomendation. You helped me to open my eyes and look at life from the different angle. Thank you!!!

Ačiū visiems už geras emocijas, kurios padėjo praleisti tas ilgas valandas nuobodžiame darbe. Liko nedaug, tik pusantro mėnesio! See you later, alligators! ;*