Kodėl lietuviams reikia važiuoti studijuoti į užsienį?

Turbūt gailiuosi tik vieno dalyko savo gyvenime, kad po mokslų net nebandžiau stoti į užsienį...

Pasirinkau lengviausią kelią ir įstojau į Lietuvos universitetą. Bėgant laikui, visa senoviška tvarka, nekompetetingi dėstytojai, nuobodi universitetinė aplinka – visi blogi dalykai pasitaikydavo taip dažnai, kad net tai pradėjo rodytis teisinga. Juk ne dėstytojai turi dominti savo dalyku, o pats turi norėti išmokti... Ir visus tuos du metus jaučiau, kad kažkas kaip ir ne taip, tačiau neieškojau sprendimų ir prisitaikiau prie šios sistemos. Bet štai nusprendžiau dalinai ištaisyti savo gyvenimo klaidas ir išvažiavau bent semestrui pasimokyti užsienyje.

Pagal Erasmus+ mainų programą atvykau mokytis į Free University of Bozen-Bolzano Italijoje. Ir vis dar negaliu patikėti, kad tik vienas mėnesis naujame universitete sugebėjo taip pakeisti mano požiūrį į išsilavinimą.

Taigi, ką aš tokio nerealaus čia patyriau?

Visų pirma, universitetinė atmosfera. Va, ateini ir kažkaip norisi mokytis. Čia supranti, kad praslysti nepavyks, o reiks tikrai nuoširdžiai dirbti ties kiekvienu projektu, kurių čia turiu net 4. Čia vertina ne kaip gerai atlikai užduotį, o kaip gerai suvoki problemą ir turi idėjų ją išspręsti. Ir tikrai ne pažymiai čia svarbiausi.

Norisi kiekvieną kartą pasibaigus paskaitai nueiti prie dėstytojo ir padėkoti už tai, kad paskaita buvo įdomi. Studentų ir dėstytojo santykis taip pat stulbina – kai paskaitose sėdi tik 15-40 studentų, kur kiekvienas iš jų gali gauti pakankamai dėmesio. Čia ateina žmonės mokyti ir mokytis.

Dar norisi paminėti mūsų bendrabučius, už kuriuos mokame 300€ per mėnesį. Taip, tai yra labai brangu, net ir atsižvelgiant į tai, kad čia Italija, tačiau studentai čia gyvena kaip viešbutyje. Nauji baldai, puikios sąlygos įsikurti, daug vietos daiktams, asmeninė virtuvė, dušas. O dar ir kas savaitę už tave sutvarko tavo namus. Stalo tenisas, stalo futbolas, TV, vieta mokymuisi ir t.t. Visos sąlygos suteiktos GYVENTI. Nors ir esi priverstas mokėti daugiau, tačiau supranti, kad universitetui ne dzin, kur ir kaip tu gyveni (čia jums ne bendri kas savaitgalį apdergiami tualetai ir dušai, ar tamsūs kambariai apiplyšusiais tapetais, ar daugiau ne metus besitęsiančios statybos, kai lenkai statybininkai keikiasi tavo balkone...).

Paskaitos čia irgi kitokios. Net teorinių paskaitų nepavadinsi teorinėmis, nes viskas per praktiką. Turbūt niekada nepamiršiu, kai dėstytojas išdalino visiems po 20 spagėčių, siūlą, lipnios juostos ir zefyrą ir liepė pastatyti aukščiausią bokštą su zefyru ant viršaus. Po statybų gyvai aptarėme, kaip vyksta komandinis darbas, kur reiktų pasistengti ir kaip pritaikyti marshmallow challenge savo projektuose. Čia dėstytojai laisvi žmonės, nebijo, kad studentai už juos gali būti protingesni ir nebijo pademonstruoti kažko neįprasto. Ir tos 2 valandos praeina akimirksniu.

O kiti studentai..! Nei vienos STANDARTINĖS panelės (nu tos vienodos: juodi aptempti džinsiukai, kožytė, palaidinė ir svarbiausia ilgi tiesinti dažyti plaukai) ir nei vieno vienodai skusto vaikinuko. Čia visi žmonės gražiai skirtingi. Visi tvarkingi ir tuo pačiu įvairūs. Ir, manau, tai yra laisvo žmogaus bruožas – rengtis taip, kaip tau tinka ir patinka.

O širdyje mirštu atsiminus savo šalies trendus... Visus tuos #summerrbodygoals, #relationshipgoals, kai jau net pamiršti, dėl ko gyveni – dėl savęs ar dėl naujos nuotraukos instagram`e? Ir taip norisi surinkti visus studentus po vieną ir išsiųsti pagyventi tokioje aplinkoje, kur universitetas nėra madų šou, kur aplinkiniams visiškai nesvarbu, ką tu apsirengęs, ar kaip tu skaniai valgei brangioje šokoladinėje.

Netikėjau, kad Erasmus gali tiek daug. Tik vienas mėnesis čia, o tu jau nori grįžti į Lietuvą ir keisti ją. Norisi spirti į šikną visiems grupiokams, draugams, pažįstamiems ir sakyti: „Va, Erasmus paraiška, pildykis! Va, Work&Travel! Va, kiti savaitės laiko jaunimo mainai užsienyje. Tik važiuok pamatyt pasaulio!“ Norisi parodyti Lietuvai, kad gražaus žmogaus rodiklis yra ne plaukų ilgumas ar tiesumas, o motyvacija, išmintis ir tavo įsitikinimai.

Tad kodėl lietuviams reikia išvažiuoti į užsienį studijuoti? Tam, kad kiekvienas iš jų grįžęs galėtų bent po truputį keisti tuos nusistovėjusius standartus visuomenėje, kurie dalinai stabdo mūsų tautos augimą. Būkime laisvi, gal nepopuliarūs, bet bent nuoširdūs sau.