Sutikti naujus metus kitoje šalyje. Check!
„Tai kur naujus?“ – buvo vienas iš populiariausių klausimų kalėdiniu laikotarpiu.
Ir nors šie metai man buvo labai dinamiški, tačiau atsakymą į šį klausimą turėjau jau seniai. „Naujus metus švęsiu Romoje!“ Taigi, tik grįžus iš kalėdinių atostogų Lietuvoje, persikroviau daiktus iš žieminių lietuviškų į žieminius itališkus ir išvažiavau naujametinių atostogų.
Viskas prasidėjo nuo Milano, kuriame buvau jau antrąsyk. Deja, man jis vis dar ne prie širdies. Patarimas keliaujantiems į Milaną: bent savaitę anksčiau užsisakykite bilietus pamatyti Da Vinčio paveikslą „Paskutinė vakarienė“ (Last Supper), nes net ir ne sezono metu bilietai buvo išpirkti.
Nepamačiau paskutinės vakarienės, bet bent jau pati pavakarieniavau Milane. Šiaurinė Italija nepasižymi gera savo virtuve, tad net nesivarginome ieškoti kažko ypatingo. Tačiau radome populiariausias Milano vietas pavalgyti. Tai Luini kepyklėlė ir pizzeria Spontini, kurios yra prie pat Duomo di Milano bažnyčios.
Dar sotūs po namie pasidarytų sumuštinių, nusprendėme lengvai užkąsti Luini. Einant iki ten, kad ir kaip buvo šalta lauke, tačiau aplink buvo begalė žmonių sėdinčių ant žemės, stovinčių ir valgančių maistą. Ir pasukus už kampo pamačiau milžinišką eilę būtent į tą kepyklėlę. Laukimas neprailgo, o ir eilė judėjo padoriai. Tarp kitko prie pat kasų buvo prižiūrėtojas, kuris reguliavo prie kurios kasininkės turėtum eiti. Visai kaip oro uoste.
Dėl šių pyragaičių ir stovėjo milžiniška eilė. Vienas iš Fried sekcijos su kumpiu ir mocarela, o kitas iš desertinių su šokoladu. Pirmas skanesnis ir šviežesnis.
Kaip tikri studentai visus bilietus pirkome iš Ryanair. Bilietai pigūs, bet nepatogūs. Teko praleisti dvi naktis oro uoste, o ir skridome ne tiesiai į Romą (ironiška... juk visi keliai veda į Romą), o į kažkokį užkampį Pescara, kurį skalauja Adrijos jūra. Viskas gražu ir tvarkinga, o tuo pačiu ir jaučiasi tikros Italijos atmosfera, tačiau nieko čia be vieno modernaus tilto ir nepamatysit. Tad nevažiuokit, jei nėra pakeliui...
Iš čia išvažiavome su mūsų mylimu flix bus, kuris visada pasiūlo geriausias kainas bei patogią kelionę su nemokamu wifi. Tad 3 valandos kelio iki Romos neprailgo. Be to, už lango keitėsi gražiausi Italijos gamtos vaizdai.
Kai stengiesi užimti kuo daugiau vietos, kad niekas šalia neatsisėstų
Taigi, Roma!
Jei nori aplankyti Romą, mokėk PLANUOTI LAIKĄ. Kitaip visą laiką praleisi stovėdamas eilėse ir besistumdydamas su kitais italais arba kinais. Svarbu prieš vykstant patikrinti, ar visi lankytini objektai bus atviri turistams vizito metu. Pavyzdžiui, Šv. Petro Bazilika nedirba sekmadieniais. Taip pat, dauguma muziejų yra nemokami pirmąjį mėnesio sekmadienį.
Pirmoji diena – pirmoji pamoka. Norėjome aplankyti baziliką, tačiau nuėjus į Vatikano aikštę, pamatėme eilę, kuri yra nusidriekus per visą visą aikštę ir dar toliau. Nors buvo rytas, tačiau čia žmonės jau laukė 3h!!!
Taigi, asmeninis patarimas – arba atsikeli anksčiau už visus, arba iškart pasirašai eiti su indauzeriais (jų čia daugiau nei pačių turistų), kurie tave už ~40€ nuves ir į Vatikano muziejų, ir į Siksto koplyčia, ir be eilės į baziliką, o dar ir pasakos apie muziejų, kad nebūtum dundukas ir žinotum, kad Mikelandželas, tai nėra tik vėžliuko nindzės vardas. Tiesa, būsi apgautas iš piniginės perspektyvos, bet bent jau sutaupysi bent 4h savo brangaus laiko.
Visi išvardinti Vatikano objektai yra būtini aplankyti! Net jei ir ne meno mėgėjas (kaip aš), tačiau tikrai bent kelis kartus į genialiausius paveikslus spoksosi išsižiojęs.
Vatikanas yra atskira valstybė, kuri turi savo paštą ir savo automobilių valstybinius numerius
Aplankius Vatikaną lieka dar geras pusdienis, kurį galima išnaudoti senamiesčiui. Tai tarsi vaikščiojimas po muziejų, kai bet kur, kur tik pasisuksi, pamatysi kažką stulbinančio. Štai objektų sąrašas, ką pamačiau ir siūlau visiems aplankyti per šį pusdienį:
Trevi fontanas (Fontana di Trevi). Tas pats, kurį matome kiekviename filme apie Romą. Labai daug žmonių, tad reikia paprakaituoti, kol nusileidi iki vandens. Buvau neatsargi ir netyčia su savo kuprine trankiausi į žmones, kad net du kartus išmečiau jų telefonus iš rankų :( . Tradiciškai reikia mesti monetą su dešine ranka per kairį petį ir tada sako, kad dar tikrai grįši į Romą! Be to, fontano vanduo teka tais pačiais kanalais kaip ir senovės Romoje!
Panteonas (Pantheon). Visų Dievų tvirtovė. Pastatytas dar prieš Kristų ir perstatytas antrame amžiuje. Tiesa, senovėje buvo dievų lygybė, t.y., nesvarbu ar tu garbini Egipto dievus, ar Graikijos, visi turėjo teisę tikėti į tą, į ką nori. Tačiau atėjus krikščioniams, kitiems dievams buvo apkarpyti sparnai ir liko tik vienas Dievas. Tad ši šventykla buvo perdaryta į katalikišką šventyklą. Tačiau dabar vaikštai ir vis tiek jauti visų dievų jėgą. Nemokamas įėjimas, tačiau irgi pasitaiko eilių.
Šv. Angelo pilis (Castel Sant'Angelo). Į vidų neužėjau, bet pakeliui iš Vatikano.
Piazza Navona, Piazza di Spagna, Piazza del Popolo. Fontanai, didelė erdvė, turgeliai, daug žmonių ir t.t. Tiesiog verta pamatyti, o einant iš vienos į kitą pakeliui aplankyti daug bažnyčių ir kitų objektų. Prie Piazza del Popolo yra didelis parkas, į kurį galima įkišti nosį. Tačiau parkas yra labai didelis ir norint jį visą apeiti reiktų dar vienos dienos. Taip pat, Piazza di Spagna garsėja savo ispaniškais laiptukais, kuriais galima užlipti ir apžiūrėti Romos miesto stogus.
Altare della Patria. Labai labai gražūs rūmai, į kuriuos galima užeiti nemokamai bei pasivaikščioti aplink po terasas.
Ir dar daug daug kitų mažų dalykų, kurių net neįmanoma atpasakoti. Mažos gatvelės, rūmai, bažnyčios, aikštės – viskas, ką aplankysi tik beklaidžiodamas po Romą.
Taigi, net keista, kiek daug pamačiau per vieną vienintelę dieną. Buvo pats geriausias būdas išlydėti senus metus ir pasitikti naujuosius. Roma pakliūna į dešimtuką miestų, kuriuose geriausia sutikti Naujuosius ir man buvo garbė sutikti būtent čia su daug daug žmonių prie Koliziejaus ir kitose aikštėse.
Kadangi naujųjų metų dieną niekas nedirbo, geriausius Romos objektus pasilikome kitai dienai. Įėjimas į Koliziejų mokamas, tačiau tą patį bilietą galima panaudoti Romėnų forumui ir Palatino kalnui.
8:30 jau stovėjome eilėje prie Koliziejaus. Žmonių nedaug, o ir indauzerių su selfie-stickais nebuvo. Ach, dabar tikrai atostogos. Neskubant pasivaikščiojome po areną, tačiau be gido buvo kiek sunkiau gaudytis, tad karts nuo karto prisijungdavome prie angliškai kalbančių grupių paklausyti istorijų.
Iškart šalia nuskubėjome į Romėnų forumą, į kurį patekome su tuo pačiu bilietu, tad eilėje nebereikėjo stovėti. Čia likę visi griuvėsiai nuo senovės Romos laikų, tad reikėjo tik įjungti vaizduotę, kaip viskas atrodė iš tiesų. Romėnų forumas buvo pats pagrindinis miesto centras. Tarp kitko, tik maža forumo dalis yra taip aptverta, saugoma ir apmokestinta. Aplink visą Romą tarp naujųjų pastatų galima aptikti dar daugybę forumo liekanų.
Ir išėjus iš Forumo apie pietus pažvelgėme į Koliziejų, kuris per akimirką tapo skruzdėlynu. Tikrai. Smėlio spalvos pastatas pilnas mažų žmogeliukų. Ir visi ten šurmuliuoja. Taip pat, aplink patį Koliziejų sukosi dar daugiau žmogeliukų, kurie rikiavosi eilėse, o tie patys indai vėl pardavinėjo selfie-stickus. Pabuvus visą dieną Romoje, gali pastebėti, kaip jų pardavinėjami daiktai skiriasi dienos metu. Ryte selfiai, per pietus selfiai ir power-bankai, vakare šviečiantys žaislai, na o naujiems metams ir šampano buteliai.
Vis tik su tokia Roma, pilna saulės spindulių, atsisveikinome dar neįsidienojus. Mūsų flix`ius jau laukė pajudėti į Neapolį. Į patį nesaugiausią mafijozų miestą. Sėkmės mums ir laukite tęsinio!
O iki tol, daugiau nuotraukų apačioje!
Čiau!
