Koks jausmas mokytis Australijoje?
Ir jau dešimtas mėnuo, kai esu toli nuo namų, o bilieto namo vis dar neplanuoju įsigyti (na bent jau ateinančius penkis mėnesius).
Lygiai prieš metus visiškai paskubomis užsiregistravau į dvišalių mainų programą AEN, kuri bendradarbiauja su Europos ir Australijos universitetais. Kadangi išsiunčiau anketą savaitę po deadline`o, tikrai nesitikėjau pakliūti, tad net nesigilinau, nei į kokį miestą, nei į kokį universitetą pildau. Kadangi konkurencija buvo man palanki, t.y. buvau vienintelė pretendentė, tad man nusišypsojo sėkmė ir štai aš pagaliau nusileidžiu savo svajonių šalyje Australijoje.
Čia viskas kitaip
Taigi, kai visada visiems kartojau, kad Amerikoje viskas kitaip, tai nesitikėjau, kad Australijoje bus dar labiau „viskas kitaip“. T.y. kitose šalyse gali būti kitoks maistas, kitokia kultūra, bet mes vis tiek kažkaip laikomės tų pačių gyvenimiškų taisyklių. Bet pamirškime apie jas Australijoje. Čia vietomis susikeičia diena su naktimi ar net vasara su žiema. Tad jei vaikystėje buvai pasiruošęs daugybė argumentų, kodėl būtent tavo metų laiku yra geriausia švęsti gimtadienį, gali visa tai pamiršti.
Ne paslaptis, kad Australiją valdo Didžiosios Britanijos karalienė, tad kaip londėj, taip ir čia – eismas vyksta kaire kelio puse. Kadangi planų vairuoti neturėjau, tai manęs šis faktas negąsdino. Tačiau kodėl man niekas nepasakė, kad net ir žmonės eina kaire kelio puse??? Tad kiekvieną dieną bent kelis kartus tenka pasipainioti australams po kojomis.
Orientacinė savaitė
Jei pirmąsyk atvyksti į naują šalį ir pamatai daugybė naujų žmonių, tai orientacinėje savaitėje oi kaip smagu. Pažinti tiek daug kultūrų, ragauti skirtingo maisto bei susipažinti su daugybe skirtingų žmonių!!! Ammm, ne. Visų pirma, tai tu iš tos didelės žmonių masės sužinosi tik jų vardus, ką studijuoja, iš kur atvyko ir (mano mėgstamiausias!) ar turi sesių ir brolių.
Aišku, išeitis yra – reikia kažką veikti ir taip pažinti kiekvieną žmogų artimiau. Tada geriausiai sueina vakarėliai. Kai alkoholis paspartina pažintis bei paįvairina pokalbius. Tik, deja, visos tos pažintys dingsta ryte su tavo atmintimi ir visais pragertais pinigais. O buvo studentams ir taip, kad vakare apgynė lietuvaitę ir apšaukė kažkokį kvailą australą, kad jis yra neišsilavinęs, nes niekada gyvenime negirdėjo, kas yra Lietuva, bet kitą dieną ryte praėjo pro tą lietuvaitę pamiršęs, kad išvis su ja vakar buvai susipažinęs.
Australiški orai
Kad ir kiek bijojai, kad pasiėmei per daug šiltų rūbų dabar tenka džiaugtis savo neapsukrumu. Nors savaitę prieš atvykstant, žmonės kepė kiaušinienę saulės įkaitintoje keptuvėje, tačiau atvykus man, atvyko ir lietuviški orai. Lyja kiekvieną mielą dieną. O jau ir ruošiuosi taupyti pinigus žieminei (na gerai, rudeninei) striukei.
Flora ir Fauna
Po antklode randi nuodingą vorą, o iš batų iššliaužia gyvatė – visa Australija planuoja tave nužudyti. Deja, ne. Kaip patys australai, taip ir gamta čia yra draugiška. Nuo vorų jau 40 metų niekas nemirė, o gyvatės šiaip sau nesisukioja miestuose. Nors faktas, kad iš 15 nuodingiausių gyvačių pasaulyje, 10 iš jų gyvena Australijoje, šiek tiek neramina. Kengūros ir koalos šiaip sau irgi nesitrina apylinkėse, tad norint jų pamatyti teks išvykti iš miesto.
Tačiau pamatyti metro ilgio driežą, kakadu ar daugiaspalvę loriketą (pasigooglinau) galima rasti ir savo kieme ar universitete. Tikras zoologijos sodas. O ir augalai čia kitokie. Be paparčio, nemačiau nei vieno augalo, kuris augtų ir Lietuvoje. Vienas panašiausių – klevinis kaštonas (pavadinimą sugalvojau pati).
Australų anglų kalba
Nėra taip blogai, kaip galime įsivaizduoti. Šneka taip, kaip ir visas kitas pasaulis. Aišku, su tam tikrais niuansais. Pavyzdžiui, kai nueini į savitarnos kasą pasverti paprikas ir bandai surasti paprikų kodą paieškoje. Bandai vest „P“ kaip pepper. Neveikia. Hmm, „B“ kaip bell pepper. Neveikia. Tada dar išbandai paprikų spalvas, bet pasiduodi ir prašai pagalbos. Pardavėja net negalvodama spaudžia “C“ (???) ir pasirenka Capsicum. Kaip galėjau to nežinoti?
Gyvenimas campuse
Šiek tiek džiaugiesi, kad pavyko gauti bendrabutį arti universiteto. Bet jį gavo ir visi pirmakursiai. O tai reiškia, kad vakarėliai kiekvieną naktį. Taigi, visi aštuoniolikmečiai pagaliau pabėgę iš namų patys pirmi paskelbia facebook grupėje, kad jų kambaryje vyksta pre (preparty). Ir taip kiekvieną mielą dieną. Gerai, kad patriukšmauja iki 11 ir išvažiuoja į miestą. Nes man kaip 21 metų senutei sunku užmigti...
O mano kambariokai irgi senučiukai. 3 australai ir vienas kanadietis. Kadangi internetas neveikia atskiruose kambariuose, tad visi draugiškai susirenkame mūsų svetainėje. Pasišnekame 15 minučių, o tada tęsiam savo mokslus... Tikrai nepasirodė... Mes mokomės nuo pačios pirmos savaitės. Aš tai dėl to, nes man kitaip bus mirtis alyvose, bet jie tai dėl to, kad reikia mokytis. Ne todėl, kad liepė, bet todėl, kad nori. Todėl, kad moka kosminius pinigus ir žino, kad jiems diplomas nėra tik popierėlis. Kažkaip gyvendama čia manau, kad būtų logiška apmokestinti mokslą ir Lietuvoje.
O universitetas toks pats didelis kaip Elektrėnai, tik kad Elektrėnuose nereikia apps`o norint rasti kelią. Čia ne tik pirmakursiai, bet ir senbuviai pirmąją savaitę nepaleido telefonų iš rankų, kad tik nepasiklystų. Kavinės, restoranai, parduotuvės, biblioteka, paštas, bankas, klinika, kirpykla – visas miestas sutalpintas mūsų universitete.
To sum up
Tik pirmosios savaitės čia, bet man visai patinka. Bet vis tik nesijaučiu kaip namie, o ir lietuviškai nėra su kuo paplepėti (galit paskambint). Tad ta proga ne tik vėliavą pasikabinau per visą sieną, bet ir tinginio pasidariau bei vaišinau kambariokus (žinoma, daugiau pati suvalgiau).
O pati Australija – gerai!
Labai skurdus nuotraukų albumiukas :(
