Su gimtadieniu, mamyte!
Mamyte!
Kuo toliau, tuo mažiau praleidžiu laiko namie, tad vienintelė komunikacijos priemonė tarp Tavęs ir manęs liko tik Facebook žinutės ir ilgi pokalbiai telefonu. Kadangi Facebook`as neseniai pasakė, kad esame draugės jau ilgiau nei 6 metai, tad sumaniau patikrinti, ką jau tokio šnekėjome virtualioje erdvėje prieš tiek metų.
Taigi, viska prasidėjo nuo to, kad Facebook`as tapo puikia sekimo priemone.
Ir žinoma, mano asmeninės darbotvarkės sudarymo programėle
Kartais net per daug drastiškais būdais.
Tačiau vis tiek visada stengdavaisi pasirūpinti savo dukrų gerovę net ir miegant. Nors kartais to ir neįvertindavome.
Kartais bandydavai įsijausti į jaunimo žargonus. Gal kartais net per daug
Ir be visų namų ruošos reikalų, mums Facebook`as buvo naudingas mano pirmųjų kelionių metu. Pasirodo, pirmąkart išvažiavau viena be šeimos labai labai seniai. Labai jaudinaisi, kad tik kas nenutiktų Turkijoje, Lenkijoje, Suomijoje, Portugalijoje, Čekijoje... Vis pasipasakodavau, ką veikiu, kur esu, susirašydavome prieš ir po kiekvieno skrydžio. Ir visada visada laukdavai manęs pargrįžtant
Bet nors ir labai jaudindavaisi vis tiek mane visur išleisdavai. Tiesa, mano pėdomis pradėjo sekti ir sesytė
Žodžiu, bendrauti internetu sekėsi puikiai net kai ir gyvenau namie. Tačiau vieną gražią dieną teko man susikrauti lagaminus ir persikelti gyventi į Vilnių
Ir tikrai. Be mamos sunku gyventi. Nei valgyt kas padaro, nei namus sutvarko, nei maisto nuperka. Viską teko daryti pačiai. Tačiau visada žinojau, kad ir kas nutiktų, visada mano mamytė bus su manimi.
Dažnai grįždavau namo dėl tam tikrų priežasčių
Kai prasidėjo sesija, negrįždavau namo, tad mamytė visada suplanuodavo mini susitikimus Vilniuje
Taip pat, net gyvenimą Vilniuje stengdavaisi paversti jaukiu ir nuolat norėdavai įdėti man ką nors į mano krepšius, kas man primintų namus
Ir visada mokei mane gyvenimo tiesų besiremdama ne tik savo patirtimi, bet ir skaitytomis knygomis
...
...
...
...
Ir nors besąlygiškai mane mylėjote, nusprendžiau išvykti į dar vieną savo gyvenimo kelionę
Tačiau žinojau, kad visada tiek Tu, tiek tėtis mane palaikysite. Taip pradėjau savo pirmą rimtą darbą paprastoje greito maisto kavinėje. Ar matai, kiek daug norėjome pagelbėti, o kaip iš tiesų darbdaviai manimi tik naudojosi?
Būnant taip toli nuo namų nuolat kartodavai, kad jausmas tas pat, ar aš Vilniuje ar aš kitame pasaulio krašte, tik savaitgaliais negrįžtu namo. Tačiau vis tik jaudindavaisi tikrai daugiau
Kartais jaudindavaisi ir be reikalo
Tiesa, ne visada ir namiškiai norėjo su manimi kalbėtis
Ir pokalbiai trukdavo ilgai. Net jei ir kiekvieną dieną kalbėdavome po pusvalandį ar daugiau, vies tiek rasdavome apie ką paplepėti.
Nors ne visada pavykdavo rasti laiko mūsų pokalbiams
Ir būnant užsienyje visada svajojau apie namus
Ir grįžus namo buvo gera. Tiesa, jausmas kiek kitoks. Jau esi labiau kaip svečias, neįpareigotas namų ruošos darbams (radote kitą vergą V.L.). Ir būdavo gera namie nors ir keletą dienų per mėnesį. Visada žinojai, kaip man sunku universitete, tad nuolat stengdavaisi paguosti.
Tačiau jau ir vėl planavau savo keliones.
Ir matai, sulaikėte kvietimo, net dukart!
Tad ačiū, Mama, už visą tą rūpestį,
jaunatviškumą,
gerą pavyzdį,
visą tą kantrybę ir laukimą,
bei didžiulę meilę!
Tad sveikinu Tave su gimtadieniu! Ačiū, kad esi šalia, net jei ir esame taip toli viena nuo kitos.
Myliu, myliu, myliu!
Bučkis!
